Kalvarijos savivaldybė

Spausdinti
Autorius Haroldas Arelis
Jau beldžiasi gražiausios metų šventės. Ar mokame pasveikinti jų proga?

Džiugu, kad kurį laiką buvęs šiek tiek primirštas atgimė paprotys didžiųjų metinių švenčių proga prisiminti ir pasveikinti artimus ir svarbius žmones. Pastaraisiais metais populiarėja trumposios žinutės judriojo ryšio priemonėmis, elektroniniai laiškai ir atvirukai (tik ne atvirutės!). Nederėtų užmiršti ir buvusios labai populiarios sveikino formos – šventinio atviruko (tik ne atvirutės!), siunčiamo paštu. Juk toks sveikinimas daug mielesnis, individualesni, šiltesnis, nes gavėjas žino, kad tie prasmingi ir gražūs žodžiai yra skirti tik jam. Galima nusipirkti atvirukų su parengtais ir spaustuvėje sumaketuotais tekstais, tačiau tokie tekstai atsiduoda „valdiška“ spaustuve ir jos dažais, nebeturi tos šilumos, kuri sklinda iš ranka rašyto teksto. Žmogus gali gauti kelis ar net keliolika atvirukų su tokiu pat tekstu. Banalu...

Kaip pasveikinti giminaičius ir bičiulius – Jūsų pačių reikalas. Čia visuotinai priimtų etiketo ir kalbos normų galima ir nesilaikyti. Kur kas dažniau iškyla klausimų, kai rašome oficialiems asmenims – įstaigoms, verslo partneriams ar, ką čia slėpti, šiaip reikalingiems mažiau pažįstamiems žmonėms.

Šiais laikais, kai kone kiekvienuose namuose (jau nekalbant apie įstaigas) yra kompiuteris, tikriausiai mažai kas sveikinimus rašo ranka. Daugelis, neabejoju, naudojasi beribėmis kompiuterių galimybėmis (šriftų, iliustracijų, nuotraukų, piešinių gausybe ir kt.), bet ranka rašyti sveikinimai yra kur kas šiltesni, rodo didesnį dėmesį adresatui.

Sveikinimo tekstas paprastai pradedamas kreipiniu. Į oficialius asmenis patartina kreiptis mandagiai ir santūriai, pvz.: Gerbiamasis Viršininke, Gerbiamoji Mokytoja. Ypač didelę pagarbą rodo kreipinys su prieveiksmiu didžiai, tokiais atvejais vartojamos neįvardžiuotinės būdvardžių formos: Didžiai gerbiamas Pirmininke.

Neretai teiraujamasi, ar reikia didžiąja raide rašyti visus kreipinio žodžius. Nepamirškime, kad didžiosios raidės rodo ir mandagumą, todėl taip rašyti derėtų ne tik pirmą kreipinio žodį, sveikinamo žmogaus vardą, pavardę, bet ir jo pareigas. Sveikinimo pradžioje tikrai netinka trumpinys Gerb.: adresatui tiesiog atrodys, kad paprasčiausiai skubėjote arba nieko nenutuokiate apie etiketą. Po kreipinio geriau dėti šauktuką, o ne kablelį; nors ne klaida ir pastarasis.

Kalėdos – visų mūsų šventė, tačiau kiekvieną rašomą sveikinimą reikia pritaikyti konkrečiam asmeniui. Jei nelabai pažįstame patį žmogų, žinome, ką jis veikia, ką dirba jo vadovaujama įstaiga – sudėtingiau. Vienodi sveikinimai visiems – prastas skonis, ypač tokie, kuriame po Gerb. ant trafaretiškai nubrėžtos linijos tiesiog įterpiama sveikinamojo vardo inicialas, pavardė, o toliau – tas pat visiems vienodas tekstas.

Labai reikšmingi ir svarbūs sveikatos, laimės, džiaugsmo linkėjimai, tačiau tai labai bendra, visiems tinkama ir šiek tiek pabodę. Derėtų sugalvoti ką nors originalesnio, galima ir pašmaikštauti. Nereikėtų piktnaudžiauti poezijos posmeliais, citatomis, bet apskritai sveikinimams tai tinka. Kitaip tariant, geriau trumpai, bet originaliai, sklandžiai ir kūrybiškai.

Labai paplitę sveikinimai su Kalėdomis, su Naujaisiais metais, bet geriau būtų sveikinti Naujųjų metų proga, linkėti Laimingų, linksmų šv. Kalėdų! Gerų švenčių! Jei nepatinka būdvardis šventas, galima jo ir nevartoti, tačiau jo buvimas ypač sušildo sveikinimą.

Sveikinimo atvirukus pasirašome pridėdami su pagarba (iškilminga), pagarbiai (trumpiau, paprasčiau) arba Jus gerbiantis, -i.

Pabaigoje norėtųsi priminti, kad ne visada kalėdinis gali būti keičiamas žodžiu Kalėdų: Kalėdų atvirukas, Kalėdų eglutė, Kalėdų senelis, bet kalėdinės nuolaidos, kalėdinis pardavimas (priešingu atveju junginiai bus dviprasmiški).

Ramių Kūčių, linksmų Kalėdų švenčių, sėkmingų, darbingų ir prasmingų 2011-ųjų!

 

 

Juozas Benecijus Ignatavičius,
valstybinės kalbos tvarkytojas

 

 

 
Paskutinis atnaujinimas: 2011-06-09 10:51:39