Kalvarijos savivaldybė

Spausdinti
Autorius Haroldas Arelis
Dėl žodžio kaina reikšmės ir vartosenos

 

DĖL ŽODŽIO KAINA REIKŠMĖS IR VARTOSENOS

           

2010 m. sausio 20 d. įvyko Kalvarijos bendruomenės susirinkimas. Jame buvo daug diskutuota apie Kalvarijos mieste centralizuotai tiekiamos šilumos kainą ir jos pokyčius. Po susirinkimo kreipėsi grupė bendruomenės aktyvistų, prašydami išaiškinti žodžio káina reikšmę ir vartosenos ypatumus, nes, jų supratimu, susirinkime kalbėtojai ir kai kurie diskusijų dalyviai šį žodį vartojo netaisyklingai. Jie nurodydavo, kad: „šilumos kaina pabrango“ „brangi šildymo kaina“, „pernai šildymo kaina buvo pigesnė“ ir pan. Gerbdami bendruomenės aktyvistų susirūpinimą valstybinės kalbos vartosenos viešose vietose ir renginiuose taisyklingumu, pateikiame kai kurių komentarų ir patarimų.

Žodis káina yra 1 kirčiuotės (pastovus tvirtapradis kirčiavimas pirmame skiemenyje: káina, káinos, káinai, káiną, (su) káina, káinoje...).

Elektroninėje „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (Vilnius, 2003) versijoje yra pateiktos tokios žodžio reikšmės:

káin|a (1)

1. vertė pinigais: Kokia k. šitų obuolių? Didmeninė, mažmeninė, valstybinė, rinkos, k. Didelės, mažos, ~os. ~os kyla, krinta, mažėja, didėja. Numušti ~ą.

2. prk. nuostolis, netektis ko nors siekiant: Priešą reikėjo sulaikyti bet kokia ~a.

„Lietuvių kalbos žodyno“ (t. I–XX, 1941–2002) elektroninio varianto I leidimas (2005) be reikšmės 1. vertė pinigais pateikia dar dvi šio žodžio reikšmes: 2. Žem nauda, pelnas ir 3. nuostolio vertė; išlaidos, turimos ko nors užsispyrus siekiant.

Kalbos praktikoje (ir minėtame bendruomenės susirinkime) dažni pasakymai pigi, brangi kaina. Pagrįstai kyla klausimas, ar gali kaina brangiai ar pigiai kainuoti? Tikrai negali, nes ji nėra nei prekė, nei paslauga, nei darbas, o tik jų vertės išraiška pinigais.

 

Logiškai galime paklausti: Ar gali kaina būti „pigi“ arba „brangi“? Ar galima kainas „pabranginti“ ar „atpiginti“? (Nagrinėjamu atveju – šilumos.)

Būdvardžiai „pigus“ ir „brangus“ gali būti vartojami perkeltine reikšme, pavyzdžiui, „pigus siuvėjas“, t. y. siuvėjas, kuris pigiai siuva, arba „brangi parduotuvė“ – tokia parduotuvė, kurioje viskas brangu. Pasakymai „pigi kaina“, „brangi kaina“ bendrinėje kalboje palyginti reti

Pagal el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2003) pirmoji žodžio kaina reikšmė „vertė pinigais“. Taigi kaina yra prekės ar paslaugos vertės piniginė išraiška, tad gali būti tik „didelė“, „aukšta“ arba „maža“, „žema“, pavyzdžiui: Laikrodis man per brangus, o laikrodžio kaina per didelė, labai didelė, o ne „brangi“. Kainas reikėtų ne „pabranginti“ ar „atpiginti“, o „pakelti“, „padidinti“ arba „nuleisti“, „sumažinti“, „pamažinti“, „numušti“ ir panašiai. Brangsta arba pinga tik tai, kas perkama arba parduodama. Taigi taisyklingai sakoma: Kai kurios parduotuvės mėsą buvo šiek tiek atpiginusios, dabar vėl pabrangino, kainas buvo sumažinusios, dabar vėl padidino. (Dar žr. N. Sližienė. Ar galima pabranginti ar atpiginti kainas? // Gimtoji kalba, 1993, Nr. 6, p. 10 ir J. Klimavičius. Brangi–pigi ir gera kaina // Gimtoji kalba, 2003, Nr. 7, p. 11–15.)

Taisyklingai reikėtų sakyti, jog Šio šildymo sezono centralizuotai tiekiamos šilumos káina buvo padidinta; ...šiluma pabrango; Pernai (praėjusį šildymo sezoną) šiluma buvo pigesnė ar pan.

 

Pateikiame dar kelis kalbos praktikos patarimus, susijusius su žodžio káina vartosena:

1. Ar kaina gali būti „gera“?

Reklamoje dažnai žaidžiama žodžiais: nepakartojamos, gundančios, viliojančios, nuostabios, geros kainos.

Žodis geras turi keletą reikšmių, pvz.: „turintis teigiamų ypatybių, tinkamas, naudingas“: Namas dar geras. Čia geros žemės (derlingos); „teikiantis pasitenkinimą, patogus, jaukus“: Geras gyvenimas. Gera žinia. (Plačiau žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2003).

Atkreiptinas dėmesys, kad penktoji žodžio geras reikšmė –„nemažas, didelis“: Geras vežimas, geras glėbys, geras gabalas; gera sauja. Todėl prekybininkai, reklamuojantys prekes už gerą kainą, gali susilaukti priešingo rezultato. Užuot prisivilioję pirkėją, gali jį atstumti. Kaina gali būti suprasta ne kaip tinkama, o kaip didelė...

2. Kaip rašyti: vienu ar dviem žodžiais – „ekstra kaina“ ar „ekstrakaina“?

Vietoj svetimo žodžio ekstra vartotini lietuviški žodžiai: nepaprasta, ypatinga, išskirtinė, ypač maža kaina ar pan. (Dar žr. J. Klimavičius. Brangi – pigi ir gera kaina // Gimtoji kalba, 2003, Nr. 7, p. 11–15.)

3. Ar nurodant kainą prieš skaičių rašomas koks skyrybos ženklas?

Pagal bendrąsias skyrybos taisykles, kai tarp veiksnio ir tarinio yra apibūdinamasis santykis, vietoj praleistos tarinio jungties nerašomas joks ženklas.

Rašytina taip: Kaina 20,00 Lt, PVM 4,20 Lt (įskaičiuota).

Jeigu norima intonaciškai pabrėžti teikiamą sumą, gali būti toleruojama brūkšnio rašyba, pvz., Kaina – 20,00 Lt, PVM – 4,20 Lt (įskaičiuota).

Jeigu vardijama skaičių seka, rašomas dvitaškis, pvz., Spektaklio bilietų kaina: 25 Lt, 50 Lt ir 100 Lt.

4. Ar taisyklingas sakinys „Sumokėjo pilną kainą“?

Netaisyklingas. Būdvardis pilnas nevartotinas šiaip baigtinio kiekio reikšme, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo. Tokiais atvejais turi būti ne pilnas, o visas: Sumokėjo visą (ne pilną) kelialapio kainą (Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 213).

5. Ar galima sakyti: „prieinama kaina“?

Taip. Taip sakyti tikrai galima. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“: prieinama kaina (p. 598).

 

Sėkmės vartojant ir švarinant kalbą.

 

 

 

Valstybinės kalbos tvarkytojas                          Juozas Benecijus Ignatavičius

 

 

 

 


 

 
Paskutinis atnaujinimas: 2011-06-09 08:50:34