Kalvarijos savivaldybė

Spausdinti
Autorius Haroldas Arelis

KUO PRIVALU PASIRŪPINTI, KAD UGNIS NESUPLEŠKINTŲ NAMŲ

Kūrenate krosnį, bet negalite prisiminti, kada paskutinį kartą buvo valytas kaminas ar dūmtraukiai? Spėliojate, gal prieš metus kitus... Neabejokite, ugnis jau rengiasi užsukti į svečius. Manote, kad taip iš tikrųjų nenutiks? Deja, per penkerius metus dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų Lietuvoje žuvo 50 žmonių. Be to, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiemet dėl šios priežasties gyvenamieji namai degė per 880 kartų.

Ugnis gailesčio neturi

,,Prasidėjus kūrenimo sezonui, didėja ir gaisro gyvenamuosiuose namuose rizika. To būtų galima išvengti, jeigu krosnys būtų patikrintos, o dūmtraukiai išvalyti prieš kūrenimo sezoną. Vėliau juos reikėtų valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius," - primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Deja, akcijos ,,Gyvenkime saugiai" metu ugniagesiams, praveriantiems gyventojų namų duris, neretai tenka susidurti su atsainiu požiūriu į saugumą. Vienur kaminuose žiojėja įtrūkos, per kurias bet kada gali išsiveržti ugnis, kitur - vos besilaiko krosnių durelės, o kur dar prie pat pakurų laikomi degūs daiktai, į plastikinius kibirus pilami pelenai... Ugniagesiai neretai girdi: ,,Žinome, kad nesaugu. Tuoj susitvarkysim, čia taip tik šiandien..."

Kai dega suodžiai

Kaip ir kiekvieną kūrenimo sezoną, taip ir šiemet, kaminuose dega suodžiai. Ugnies liežuviai, siekiantys net porą metrų, šoka į viršų, kartais apimdami ir visą namo stogą. Tai irgi liudija, kad tokių būstų savininkai aplaidžiai rūpinasi saugumu.

,,Daugiau kaip dvidešimt metų dirbu ugniagesiu. Graudu žiūrėti, kai žmonės netenka artimųjų, kai šeimos praranda namus. Beje, laisvu nuo darbo metu ne vienerius metus valau kaminus. Yra tekę matyti visko. Pavyzdžiui, kūrenama krosnis, o per joje esančius plyšius šokinėja liepsnos... Būna ir taip, kad gyventojai investuoja į namų remontą, keičia langus, stogus, o kaminais pasirūpinti pamiršta," - stebisi Akmenės rajono Papilės ugniagesių grandies ugniagesys Leonardas Narštys.

Jis neslepia, kad tenka sutikti ir tokių gyventojų, kurie suodžius kamine patys padega, nes yra skaitę apie tai internete, tikėdamiesi, kad šie išdegs ir jie vėl galės kūrenti krosnį. Deja, išdega ne tik suodžiai, bet kartais supleška ir namai. Pasak ugniagesio, ten, kur šeimininkauja aplaidus šeimininkas, ir krosnį rasi apgriuvusią, ir suaižėjusį, yrantį kaminą. Jo teigimu, jeigu bet kuo kūreni, tai ir suodžiai kaupiasi, ir ugnis kaip slibinas viską suryja. ,,Kartą kitą šepečiu pabrūkšėjęs, kaip rodoma reklamose, prie kamino prikepusių suodžių neišvalysi. Reikia gerokai jo sieneles šveisti, kol pavyksta juos įveikti. Ypač kai valoma retai. Deja, vieni tam laiko neranda, kitiems trūksta supratimo. Jeigu vyresnio amžiaus gyventojai dar žino, kad reikia kaminus tvarkyti, dūmtraukius valyti, tai jaunesniems kartais tai mažai ir rūpi," - teigia jis.

Kaip kūrenti krosnį

Daugelis gyventojų yra šventai įsitikinę, kad jie moka kūrenti krosnį. Bet ugniagesiai žino: kad kuo lauke šalčiau, tuo būna daugiau gaisrų. O liaudiškas posakis ,,Kai pakursiu krosnį, tai net sienos išsiskirs" nėra laužtas iš piršto.

Iš tiesų, perkaitinta krosnis - viena iš priežasčių, dėl kurios supleška namai. Nes tada joje gali atsirasti plyšių, pro kuriuos išsiveržusi ugnis neretai uždega šalia esančias degias konstrukcijas ar daiktus. Todėl, kai spaudžia šalčiai, krosnį patariama kurti 2-3 kartus per dieną ir kūrenti ne ilgiau kaip pusantros valandos.

Gaisrai namuose sukeliami ir bandant įkurti krosnį greitai užsiliepsnojančiais degiais skysčiais (žibalu, benzinu).

Gaisro tikimybė taip pat išauga, kai į krosnį kišamos ir ilgesnės už pakurą malkos, nes jos gali bet kada iškristi. Beje, kad iš pakuros iškritusios žarijos neuždegtų medinių grindų, privalu prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Be to, nereikėtų džiovinti ant krosnių arba arti jų nei malkų, nei skiedrų, nei drabužių.

Baigus kūrenti, krosnies sklendę užstumti galima tik baigus rusenti žarijoms, nes susidariusios smalkės, kurios yra bekvapės, gali būti pavojingos gyvybei. Apie jų pavojų garsiniu signalu gali įspėti įrengtas smalkių detektorius.

Daugiau informacijos: Vida Šmigelskienė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Komunikacijos skyrius, tel. (8 5) 271 6831, el. paštas vida.smigelskiene@pagd.lrv.lt

 



 

Komentarus rašyti gali tik prisijungę vartotojai