Kalvarijos savivaldybė

Spausdinti
Autorius Haroldas Arelis
Kalvarijos 220-metis

 

Kiekviena gyvenamoji vietovė – kaimas ar miestas – yra tarsi žmogus: gema, auga, pasiekia brandą, prasmingai ir ilgai (o kartais gal trumpai) gyvena. Šiomis dienomis kyla tokių minčių apie mūsų Kalvariją ir jos kraštą. Ne vienas susimąstome, ar tikrai tik šiemet minime Kalvarijos miesto įteisinimo 220-metį?

 

Iš kur atėjome?

Mūsų krašto žemėse žmonių gyventa jau nuo senųjų laikų. Turlojiškėje (Kalvarijos seniūnija) buvusi senojo žalvario amžiaus gyvenvietė. Ją kasinėjant aptiktas senosios Lietuvos gyventojas. Atlikus plastinę jo kaukolės rekonstrukciją galva pavadinta Kirsnos žmogumi. (Eksponuojama Marijampolės krašto ir Lietuvos nacionaliniame muziejuose.) Vilniaus universiteto studentai, vadovaujami archeologo docento Algio Merkevičiaus, kasinėdami Turlojiškės gyvenvietę, aptiko ir daugiau istorijos ir archeologijos vertybių: gyvenvietės liekanų, buities ir amatų reikmenų ir jų fragmentų, laidojimo vietų. Tai dar kartą įrodo, jog šios vietovės jau buvo gyvenamos prieš kelis tūkstančius metų.

XVI-XVII amžiuje vėl pradėta apgyvendinti Užnemunės didgirė. Prie Šešupės formavosi Trobių kaimelis, kuriam laikas ir geografinė padėtis lėmė išaugti į vieną didžiausių XVIII-XIX a. Užnemunės miestų.

1713 m. rugpjūčio 30 d. karaliaus Augusto II privilegija Kalvarijos žydams, o 1713 m. lapkričio 25 d. seniūnijos valdytojos Antaninos Valavičienės miesto steigimo aktas liudija Kalvarijos savarankiškumą. Miesto savarankiškumo aktą 1720 m. rugsėjo 5 d. patvirtino Mykolas Kaributas Servacas Višnioveckis. Šiais dokumentais pagrįsta ir karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio 1791 m. gruodžio 27 d. miesto privilegija (diploma confirmationis et locationis) ir herbas. Leista turėti rotušę, krautuves, skerdyklas-mėsines, statyti plytinę, o nepatenkintiems teismo sprendimu miestiečiams apeliuoti į Gardino teismą arba net į LDK tribunolą.

 

 

 

Puiki geografinė padėtis, derlingos žemės ir geras susisiekimas lėmė miesto augimą ir turtėjimą. 1913 m. Kalvarijoje jau gyveno per 14 200 gyventojų.

Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegė per du trečdaliai miesto, sugriauti beveik visi pastatai, 28 parapijos kaimai. Išlikusias sodybas vokiečiai išardė ir panaudojo apkasams tvirtinti.

1916 m. Kalvarija neteko apskrities miesto teisių, nes apskritis perkelta į Alytų. Vokietijon išvykus daliai vietos vokiečių, į Alytų keliantis žydams, neseniai nukentėjęs miestas ne tik virto griuvėsiais, bet ir neteko administracinės reikšmės, prarado galimybę atsikurti.

1918 m. rugsėjo 11 d. sušauktas gyventojų susirinkimas išrinko komisiją, o ši – miesto savivaldybės tarybą. Miestas sunkiai kilo iš griuvėsių, tačiau darbštūs ūkininkai ir miestiečiai telkėsi miesto ir krašto atstatymo ir atkūrimo darbams. 1923 m. sausio 18 d. pradėjusi veikti geležinkelio atkarpa Kazlų Rūda-Šeštokai įtraukė Marijampolės bei Kalvarijos derlingas žemes į valstybės ūkinę veiklą.

Apie 1920 m. miesto ūkininkai pradėjo keltis į viensėdžius.

1924 m. patvirtintas Kalvarijos miesto statutas valsčiaus teisėmis.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Kalvariją vokiečių daliniai užėmė pirmą dieną – 1941 m. birželio 22 d. Antrojo pasaulinio karo metais Kalvarija vėl buvo labai sugriauta – apie 70 proc. pastatų. 1940-1950 m. daug gyventojų pasitraukė į vakarus, žuvo karo metu, buvo ištremti į Sibirą.

Pokariu Kalvarija buvo apskrities, vėliau rajono centras. Vykdant administracinę teritorinę reformą 1962 m. buvo naikinamas Kalvarijos rajonas ir dalimis priskirtas Marijampolės, Lazdijų ir Vilkaviškio rajonams. Liūdnai atrodė miestas po 1963 metų sausio 1 d.

 

Atsikūrimas

           Praėjo beveik keturi dešimtmečiai. Vykdant Lietuvos Respublikos administracinę teritorinę reformą vėl įsteigta Kalvarijos savivaldybė. Pirmieji rinkimai į savivaldybės tarybą surengti 2000 m. kovo 19 d. Į pirmąjį posėdį taryba susirinko 2000 m. balandžio 4 d.: Jonas Kazys Dzirmeika, Liuda Bučinskienė, Danutė Lisauskienė, Juozas Jasinskas, Romas Eidukaitis, Petras Sincevičius, Daiva Pankauskienė, Tatjana Kulbokienė, Rolandas Žvironas, Juozas Vaičiulis, Vincas Plikaitis, Lina Saladuonienė, Jonas Daunoravičius, Algirdas Bansevičius, Valdas Aleknavičius, Marė Rasytė Skilandienė, Jonas Ščeponis, Antanas Birštonas, Ilona Aleksienė, Birutė Kažemėkaitė, Augenijus Čiuplevičius.

          Administracija veiklą pradėjo 2000 m. gegužės 1 d.

          Atkurtos Kalvarijos savivaldybės teritorijoje gyveno per 15 000 gyventojų. Plotas – 44 044 ha.

     

           

 

 

Darbų sūkuryje

Kalvarijos savivaldybės taryba ir administracija 2000 m. įsikūrė Kalvarijoje, buvusiose kareivinėse, darbui nepritaikytose patalpose. Kai kurie skyriai prisiglaudė bibliotekoje ir seniūnijoje. Pradžia buvo nelengva: nuo pirmos dienos menką savivaldybės biudžetą prislėgė nemaža dalis perimtų Marijampolės rajono skolų ir finansinių įsipareigojimų; atleistų darbuotojų kompensacijų mokėjimas, gyventojų nedarbas. Atkuriamai savivaldybei trūko visko: patalpų, darbo stalų, kėdžių, transporto. Reikėjo operatyviai spręsti iš biudžeto išlaikomų įstaigų finansavimo, moksleivių pavėžėjimo, laikinosios vaikų globos ir kitus klausimus. Buvo sudėtinga teikti visas paslaugas gyventojams, nes žemės ūkio, mokesčių, socialinio draudimo, notariato ir kitos institucijos liko Marijampolėje. Tačiau tuometinis meras J.K. Dzirmeika pasiekė, kad jų filialai ar atitolintos darbo vietos veiktų Kalvarijoje.

2002 m. vasario 14 d. įvyko šventė bendruomenei ir savivaldos institucijoms – iškilmingai pašventintos po kapitalinio remonto naujomis spalvomis sutviskusios patalpos Laisvės g. 2. Vyresnieji kalvarijiečiai atsimena, jog čia iki 1963 m. sausio 1 d. buvo rajono vykdomasis komitetas.

Kalvarijos savivaldybės tarybą sudaro 21 narys. Veikia Verslo, ūkio ir kaimo reikalų, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų, Biudžeto ir finansų, Socialinių reikalų, Sveikatos apsaugos, Kontrolės komitetai, Politikų etikos komisija. Tarybos narys vadovauja Administracinei komisijai prie Kalvarijos savivaldybės tarybos. Kontrolės funkciją atlieka savivaldybės kontrolierius.     Kalvarijos savivaldybės tarybos patariamasis organas – kolegija praėjusią ir šią kadencijas jau nesudaryta.

 

 

 

 

 

 

 

          Pagal valstybės deleguotas funkcijas ir atliekamą darbą savivaldybės administracijoje yra Bendrųjų reikalų, Buhalterinės apskaitos, Civilinės metrikacijos, Ekonominės plėtros ir investicijų, Finansų ir biudžeto planavimo, Teisės ir personalo, Socialinių reikalų, Švietimo ir ugdymo, Vaiko teisių apsaugos, Ūkio ir urbanistikos, Žemės ūkio ir melioracijos skyriai. Dirba nepriskirti skyriams: vyriausiasis specialistas civilinei ir darbų saugai; vyriausiasis specialistas gamtosaugai ir kultūros vertybių apsaugai, valstybinės kalbos tvarkytojas, vyriausiasis specialistas ryšiams su visuomene, žiniasklaida ir užsieniu, vyriausiasis specialistas informatikai.

 

Ar išnyksime?

Gyventojų gimstamumas nuolat mažėja. Didėja gyventojų mirtingumas. Mažėja santuokų, nors daugėja partnerystės šeimų.

Gal rimtai, gal humoristiškai, tačiau atrodo, kad, esant tokiai demografinei padėčiai, po dvidešimt metų vargiai ar bebus kam tuoktis, o Civilinės metrikacijos skyrius gali tapti tik mirčių registravimo tarnyba.

 

 

 

 

Už miesto ribų

Savivaldybės teritorijoje yra 4 seniūnijos: Kalvarijos seniūnijoje gyvena per 10 000 gyventojų, plotas apie 21 611 hektarų. Centras – Kalvarijos miestas. Kalvarijoje gyvena apie 5 000 gyventojų. Seniūnijoje yra 89 kaimai; Sangrūdos seniūnijoje gyveno apie 1 700 gyventojų 34 kaimuose, plotas apie 9 903 hektarai; Liubavo seniūnijoje yra 32 kaimai, plotas apie 7 444 hektarai, gyventojų skaičius netoli 900; Akmenynų seniūnijoje gyveno netoli 800 gyventojų, plotas apie 4 650 hektarų.

 

Dirbame

Viena svarbiausių ir neatidėliotinai spręstina yra gyventojų užimtumo problema. Kalvarijos savivaldybėje, kaip ir daugelyje šalies rajonų, socialinė padėtis yra sunki dėl pagrindinės problemos – darbo vietų trūkumo ir dėl to atsiradusio nedarbo.

          Kalvarijos savivaldybės teritorijoje veikia apie 200 įmonių. Pagal veiklos pobūdį dauguma jų – smulkios paslaugų ir prekybos.

Svarbiausios ir perspektyvios veiklos sritys – žemės ūkio produkcijos perdirbimas, kaimo ir paprastasis turizmas, paslaugų ir aptarnavimo infrastruktūros plėtra.

          Savivaldybėje įregistruota arti 1 000 ūkininkų ūkių, iš to skaičiaus apie 120 jaunųjų ūkininkų. Iš viso įregistruota beveik 3 000 kaimo valdų. Veikia Vazniškių, Bangos, Orijos žemės ūkio bendrovės ir žemės ūkio produkcijos perdirbamoji bendrovė „Šaltekšnis“.

 

        

 

 

       

 

        

         Rengiama nemažai žemdirbių susirinkimų, susitikimų su veterinarijos, augalų apsaugos, Žemės ūkio konsultavimo ir kitų tarnybų specialistais iškylančioms problemoms spręsti ir ūkininkams mokyti. Minėtini seminarai: „Dotnuvos projektai“, „Projektų kūrimas. Airijos patirtis ir kita“, „Vaistažolių auginimas“, „Pieno kvotos ir pasėlių deklaravimas“ ir t. t. Aiškinamos žemės ūkio programos, rengiami mokymai, kaip deklaruoti pasėlius, kaip pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kaimo rėmimo fondų lėšomis.

Veikia privačios medžio apdirbimo įmonės: Akmenynuose „Juodeliai“, Sangrūdoje „Trakeliai“ ir Jungėnuose „Rimedis“. Be to, veikia UAB „Kratonas“ (duonos ir pyrago gaminiai ir kt.), kelios automobilių remonto dirbtuvės, siuvyklos, buities technikos taisykla, nemažai prekybos įmonių, kelios viešojo maitinimo įmonės ir kt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka ir 11 jos filialų kaimuose daug nuveikė atlikdami savo misiją: visuose filialuos yra vieša  ir nemokama interneto prieiga, greitas interneto ryšys; nauja kompiuterinė ir programinė įranga; gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymai; naujos komunikacijos formos; naujos informacijos pateikimo formos. Lietuvos ir užsienio duomenų bazių prieigos galimybės; leidybinė veikla; įvairių renginių organizavimas; dalyvavimas projektinėje veikloje; nuolatinis darbuotojų kvalifikacijos kėlimas.

 

 

 

Pastaraisiais metais išleista nemažai knygų apie Kalvarijos kraštą: „Kalvarijos krašto kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai“, „Kalvarijos krašto šviesuoliai“ (I, II d.), „Kamšų kaimo istorija“, „Kalvarija: istorija, kultūra, darbas, laisvalaikis“, „Kalvarijos krašto advento ir Kalėdų papročiai ir valgiai“, „Kalvarijos krašto tarpukario dainynas“ (sudarė I. Svitojienė), E. Lukšytė-Krušinienė „Atminties takais“ (Šarkio kaimo prisiminimai), N. Gudonytė „Liubavas 1734-1950... gyvenimas prie Kačergų kalno“, S. Anelauskas „Toks gyvenimas“, V. K. Svitojus „Vėl gegužio žiedai. Liaudiškos kapelos muzikavimo 70-mečio istorija nuo Žaliosios kaimo muzikantų iki šių dienų“.

 

 

 

Viešoji biblioteka kruopščiai renka ir publikuoja medžiagą apie senuosius amatus, papročius, etnokultūrą, krašto šviesuolius ir kt.

          Kultūros ir švietimo įstaigos dalyvavo keliolikoje projektų. Pagal atitinkamas programas gautos lėšos, kompiuterinė įranga labai praplėtė įstaigų galimybes teikti bendruomenei informaciją, išmokti naudotis šiuolaikine informacine technika.

2004 m. įdiegta Lietuvos integruota bibliotekų sistema (LIBIS). Ji pakeitė darbo organizavimą Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir filialuose. Biblioteką dar labiau sumodernino viešoji interneto prieiga, kai kurių turizmo ir verslo informacijos sklaidos funkcijų prisiėmimas.

 

Socialinė ir ekonominė plėtra

Taryba išanalizavo ir patvirtino Kalvarijos savivaldybės plėtros strateginio plano viziją, prioritetus, tikslus ir uždavinius. Patvirtintas Kalvarijos savivaldybės plėtros strateginis planas, apimantis savivaldybės plėtrą 2004-2012 metus. Yra ir naujojo periodo savivaldybės plėtros strateginis planas. Planas buvo rengiamas tokiomis priemonėmis: mokymai ir konsultacijos; socialinių ir ekonominių rodiklių rinkimas ir analizė; susitikimai su įvairių sričių ir institucijų išoriniais ekspertais; organizuojant darbą grupėse; informuojant visuomenę ir įtraukiant ją į plano rengimą; politikų įtraukimą į savivaldybės plėtros strategijos formavimą.

 

Bendradarbiaujame

Vadovaujantis Kalvarijos savivaldybės jaunimo veiklos programos prioritetais, tikslais ir uždaviniais, iš Kalvarijos savivaldybės jaunimo fondo gaunamos lėšos naudojamos dalinėms išlaidoms padengti įgyvendinant jaunimo projektus ir iniciatyvas bei įgalinant jaunimo lyderių, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir tarptautinį bendradarbiavimą:

Pagal buvusiame Marijampolės rajone susiklosčiusias tradicijas nenutrūko ryšiai su Olandijos Otmarsumo mieste veikiančiu fondu „Parama Lietuvai“ („Stichting Litouwen“). Kalvarijos pensionui didelę paramą teikia Olandijos Oldenzalio miesto fondas „Kalvarijos pensionatas“, geri santykiai susiklostė su pono Jozefo Gerhardo Karlo paramos daugiavaikėms šeimoms fondu VšĮ „Solidarity“.

 

 

 

          Palaikomi ryšiai su Lenkijos lietuvių gyvenamųjų vietovių vadovais ir bendruomenėmis. Tamprūs ryšiai sieja su Punsku, Balstogės Dambrava, Sokulkomis, Vižainiais, su Jelenevo valsčiaus jaunimu Lenkijoje. Plėtojami savivaldybės ryšiai su kitomis užsienio savivaldybėmis, su kuriomis jau anksčiau pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, ypatingai Suvalkų (Lenkija) projektai kultūros, projektų rengimo gebėjimų plėtojimo srityse.

 

         

 

 

Vetenbergo (Vokietija) savivaldybėje užmegzti pirmieji bendradarbiavimo ryšiai. Svarstomos ateities bendrų projektų rengimo ir įgyvendinimo galimybės.

2004 m. pritariant Kalvarijos savivaldybės tarybai, buvo pasirašyta Kalvarijos savivaldybės administracijos ir VšĮ Atviros Lietuvos fondo (ALF) bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu skirtas Baltijos ir Amerikos partnerystės programos finansavimas savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui plėtoti.

Prasminga veikla sieja su Oziorsko (Darkiemio) Karaliaučiaus srityje vadovais ir bendruomene. Nenutrūksta ir ryšiai su Pieve d Alpago Italijoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Darbai, planai ir perspektyvos

Kalvarija yra puiki vieta turizmo, aptarnavimo ir paslaugų infrastruktūrai plėtoti. Puiki geografinė padėtis, magistralė „Via Baltica“, geležinkeliai Kaunas-Alytus bei Šeštokai-Suvalkai-Varšuva, tapsiantys tarptautine trasa „Rail Baltica“.

 

 

 

Savivaldybė dalyvauja Europos regiono „Nemunas“ veikloje ir projektuose, todėl miesto socialinis ir ekonominis plėtojimas sprendžiamas atsižvelgiant į regiono problemas, į jo teritorinių vienetų plėtojimo kryptis ir principus.

Investuotojų laukia kaimo ir paprastojo turizmo, viešbučių ir viešojo maitinimo, žemės ūkio produkcijos gamybos ir perdirbimo, automobilių serviso, transporto, krovinių gabenimo ir sandėliavimo, verpimo, keramikos, plytų gamybos, nekilnojamojo turto bei infrastruktūros atnaujinimo ir kitos sritys.

Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Šakių bei Vilkaviškio rajonų savivaldybių tarybos 2002-10-30 steigimo sutartimi Nr. 84/207/154/66/29 įsteigė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrą. Bendrovė ir stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų aikštelės savivaldybėse jau funkcionuoja.

Savivaldybė taip pat yra VšĮ „Nemuno Euroregiono Marijampolės biuro“ dalininkė bei „Euroregiono Šešupė“ narė.

Teritorijų planavimo, specialiųjų ir detaliųjų planų klausimais parengta nemažai projektų.

Tarybos nariai ir administracijos specialistai dalyvavo PHARE programos pagrindu rengiamuose seminaruose ir konferencijose dėl investicijų skatinimo Lietuvos ir Lenkijos pasienio teritorijose.

Svarbiausi ir reikšmingiausi iki 2011 m. įgyvendinti projektai Kalvarijos savivaldybėje:

1. 2007 m. „Nemuno vidurupio baseino projektas, I paketas: Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kalvarijoje, Kalvarijos nuotekų valyklos rekonstrukcija“, 10 296 561,47 Lt, o 2008 m. – 5 311 987,14 Lt. Įgyvendinus projektą, nutiesta 5,510 km naujų vandentiekio ir 9,380 km. nuotekų tinklų, pastatytos 3 siurblinės. Prie vandentiekio tinklų prijungta 154 abonentai, prie nuotekų 156 abonentai. Išplėsti centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklai. Po Kalvarijos nuotekų valyklos rekonstrukcijos pradėjus valykloje ne tik mechaniškai, bet ir biologiškai valyti nuotekas, išvalytų nuotekų kokybė atitinka ES 1991 m. gegužės 21 d. direktyvos reikalavimus bei nacionalinius Lietuvos normatyvus taikomus tokio dydžio nuotekų valykloms.

 

 

 

2. 2008 m. „Kalvarijos kultūros ir poilsio parko praplėtimas ir tvarkymas“, 1 957 410,00 Lt. Parkas tapo ne tik miesto gyventojų, bet ir miesto svečių bei turistų traukos objektu, kuriame organizuojami kultūriniai ir sportiniai renginiai, miesto šventės. Rekonstravus renginių aikštę, nutiesus pėsčiųjų takus, įrengus sūpuokles ir kitus vaikų žaidimų aikštelės įrenginius, nutiesus elektros apšvietimo tinklus, pastačius suoliukus, parkas tapo nuolatine vaikų, jaunimo ir vyresnių žmonių susiėjimo vieta.

3. 2009 m. atlikta Kalvarijos kultūros namų rekonstrukcija už 446 358,56 Lt. pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“. Per Kalvarijos kultūros namų renovaciją ir rekonstravimą pakeitus langus, lauko duris, atnaujinus šilumos punktą, apšiltinus ir atnaujinus fasado sienas, pamatus, stogą, pagerintos pastato energetinės charakteristikos.

 

 

 

4. 2011 m. „Kalvarijos miesto gatvių ir šaligatvių sutvarkymas. Darbai.“ – 3 267 646,00 Lt. Įgyvendinimo metu, rekonstruotos J. Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių važiuojamoji dalis bei Laisvės, Vilniaus, Biliūno, J. Basanavičiaus, Dariaus ir Girėno gatvių šaligatviai: pakeistos gatvių ir šaligatvių dangos, įrengta lietaus nuotekynė. Miesto gyventojams ir svečiams pagerinta susisiekimo schema, kuri mažina transporto kaštus ir laiko sąnaudas, gerina gyvenimo kokybę.

 

 

 

5. „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kalvarijoje“ (II etapas) – 2 485 975,83 Lt. Sudarytos palankios sąlygos didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę Kalvarijoje, gyventojai jau gali jungtis prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų sistemos. 150 naujų vartotojų sudaryta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir net 440 vartotojų galės jungtis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.

 

Pagalba

VšĮ Kalvarijos ligoninėje veikia terapijos ir slaugos bei palaikomojo gydymo skyriai, Konsultacinė poliklinika teikia antrinio lygio paslaugas.

VšĮ Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centre dirba bendrosios praktikos, vidaus ir vaikų ligų gydytojai ir akušeris ginekologas, chirurgas, odontologai. Šalyje reorganizuojamas greitosios medicinos pagalbos teikimas, todėl turėta brigada, turėjusi per metus apie 3 000 iškvietimus į namus, perduodama Marijampolės apskrities ligoninei.

VšĮ Sangrūdos ambulatorija teikia bendrosios praktikos gydytojo, bendrosios praktikos gydytojo odontologo ir bendruomenės slaugos paslaugas. Veikia Radiškės medicinos punktas.

          Kalvarijos globos ir užimtumo centre teikiamos stacionarios globos paslaugos vienišiems seneliams ir neįgaliems žmonėms, veikia lankomosios priežiūros, darbo su socialinės rizikos šeimomis tarnybos, dienos užimtumo centras.

 

       

 

 

          Kasmet patvirtinama Neįgaliųjų socialinės integracijos metinę programa, kurios tikslas – skirti lėšų integruoti neįgaliuosius į visuomenę, sudaryti sąlygas jiems gyventi savarankiškai. Vykdant šią programą, konsultuojami neįgalieji pasirenkantys kompensacinę techniką, aprūpinami ja, rūpinamasi remontu. Be to kasmet po kelis butus pritaikoma neįgaliųjų reikmėms. Tai irgi nemaži pinigai.

Kalvarijos savivaldybės vaikų laikinosios globos namuose gyvena apie 28 globotiniai, amžius 7-18 m. Namams išlaikyti iš biudžeto skiriamos reikiamos lėšos.

 

Lavinimas ir ugdymas

Reorganizuotas Kalvarijos vaikų lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ turi Jungėnų skyrių. Veikia ankstyvojo amžiaus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Įstaigą lanko ir specialiųjų poreikių vaikai. Jie integruoti į sveikų vaikų grupes.

          Optimizuotas ir pertvarkytas bendrojo lavinimo mokyklų tinklas. Veikia Kalvarijos gimnazija, turinti Jusevičių skyrių; Kalvarijos suaugusiųjų ir Sangrūdos vidurinės mokyklos, Akmenynų, Alksninės, Jungėnų, Liubavo, Nemunaičių pagrindinės mokyklos, Kalvarijos meno mokykla, Kalvarijos sporto centras. Vykdomos vidurinio, pagrindinio, pradinio ir priešmokyklinio ugdymo programos. Parengtas Kalvarijos savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano projektas. Kalvarijos meno mokykloje vykdomos ankstyvojo, pradinio, pagrindinio muzikinio ugdymo, kryptingo, trumpalaikio ir mėgėjų ugdymo, choreografijos bei dailės programos.

Visos švietimo įstaigos 2004 m. tapo finansiškai savarankiškos.

Vykdoma mokyklų renovacijos programa. 5 mokyklų rekonstrukcijai 2010 m. įsisavinta 5 059 566,75 Lt, 2011 m.  959 806,48 Lt.

Atnaujintos Jungėnų, Akmenynų, Liubavo pagrindinės, Sangrūdos vidurinė, Kalvarijos gimnazija ir Kalvarijos meno mokykla. Gerinant mokyklų pastatų energetines charakteristikas, projektų metu apšiltintos lauko sienos, pamatai, stogai, grindys, pakeistos stogo dangos, rekonstruoti šilumos punktai, šildymo, apšvietimo, vėdinimo sistemos ir kt.

 

 

 

 

 

Projektų investicijų rezultatas – rekonstruotose ir modernizuotose mokyklose, pagerintas pastatų patalpų mikroklimatas ir higienos sąlygos, sutaupomi nemaži šilumos ir elektros energijos kiekiai.

          Moksleiviai kiekvienais metais dalyvauja respublikinėse olimpiadose ir konkursuose. Kinta ir moksleivių švenčių organizavimas. Savivaldybės moksleivių dainų ir šokių šventės rengiamos per Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Jos jau rengiamos didesnėse savivaldybės gyvenvietėse.

Kalvarijos meno mokykla dalyvauja respublikiniuose jaunųjų pianistų ir pianistų „Linksmieji pirštukai“, berniukų ir jaunuolių solistų „Mažieji maestro“, Jono Švedo atlikėjų konkursuose, jaunųjų pūtikų, liaudies muzikos, kanklininkių ansamblių festivaliuose, taip pat Lietuvos mokinių dailės olimpiadoje „Pašto menas“, respublikiniame fotografijos konkurse „Mes prieš AIDS“ ir tampa laureatais, nugalėtojais, prizininkais. Be to, dalyvauta visose suaugusiųjų ir moksleivių respublikinėse ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse, kituose festivaliuose, konkursuose. Organizuoti respublikiniai ir tarptautiniai festivaliai mokykloje.

 

 

 

Kalvarijos sporto centro indėlis į jaunimo ugdymą taip pat svarus. Boksininkai dalyvauja Europos ir pasaulio jaunimo bokso čempionatuose Liverpulyje, Varšuvoje, Kaune, Šiofoke, Ščecine ir pasiekia gan svarių pergalių, parveža aukštų apdovanojimų. Kūno kultūros ir sporto departamentas 2007 m. Kalvarijos savivaldybę pripažino Lietuvos jaunučių sporto žaidynių šeštosios miestų, rajonų ir savivaldybių grupės nugalėtoja, o tų pačių metų Lietuvos jaunimo sporto žaidynių šeštosios miestų, rajonų ir savivaldybių grupės 3 vietos laimėtoja. Šiose žaidynėse savivaldybei atstovavo Kalvarijos sporto centro auklėtiniai.

 

 

 

 

 

 

 

 

Bendroji kultūra ir etnokultūra

Meno mėgėjų veiklą puoselėja, skatina ir propaguoja krašto liaudies tradicijas Kalvarijos savivaldybės kultūros centras, literatų klubas „Rasa“, meno mėgėjų bendrija „Šešupė“, nemažai tautodailininkų ir profesionalių menininkų.

          Parengti ir kartu su partneriais įgyvendinti projektai „XVII respublikos klojimo teatrų krivūlė“, „Marijampolės apskrities meno ir amatų šventė“, „Mykolas Žilinskas – Sūduvos ąžuolas“ ir kt.

          Respublikos klojimo teatrų šventėse spektakliai buvo vaidinami Kalvarijos karališkajame parke, kino teatre, trijose kaimų sodybose. Žiūrovai susipažino su lietuvių nacionaline dramaturgija, kurią rodė Lietuvos klojimo teatrai ir Punsko krašto (Lenkija) lietuvių klojimo teatras.

          Rugsėjį surengiamos kraštiečių ir meno bei amatų šventės. Bendruomenė susipažįsta su Sūduvos krašto mėgėjų kolektyvais, tautodailininkais, jų darbais.

Kalvarijoje paminėtos kraštiečio meno kolekcininko Mykolo Žilinsko 100-osios gimimo metinės, parke pastatytas atminimo stogastulpis, o gimtosios sodybos vietoje Smalninkuose – žymiklis.

 

 

 

          Meno kolektyvai sėkmingai plėtojo kūrybinę veiklą, dalyvavo šalies renginiuose: orkestras – pučiamųjų instrumentų orkestrų festivaliuose, Tremtinių dainų choras – tremtinių dainų ir respublikinėse dainų šventėse. Aktyvus folkloro ansamblis „Diemedis“, liaudiška kapela „Giminės“, vis dar populiarūs „Gegužio žiedai“. Meno kolektyvai bendradarbiavo su užsienio šalių partneriais, rengė koncertinės kelionės.

 

           

 

 

        

 

 

        

 

     

        

 

         

      Paminėtina, jog per 2001 m. miesto šventę centro parke prieš savivaldybės pastatą gerai apžvelgiamoje vietoje buvo sumontuotas Kalvarijos miesto įteisinimo 210-ųjų metinių atminimo akmuo, nes visi tų metų renginiai buvo skirti šiai sukakčiai paminėti. Šis sumanymas gimė ir įgyvendintas dailininkų plenere „Prasmių koliažas“ arba „Kvietkinė’2001”, surengtame 2001 m. rugpjūčio 17-28 d. Laimos ir Zigmo Buterlevičių sodyboje, prie Kvietkinės ežero. Šio ir kitų Zigmo ir Laimos Buterlevičių sodyboje rengiamų plenerų metu sukurti kūriniai palengva užpildo miesto skvero viešąją erdvę. Kvietkinėje buvo nufilmuoti Velykų papročiai, kurių epizodai pateko į LLKC rengtą filmą „Lietuvių kalendorinės šventės“. Zigmui Buterlevičiui įteikta Angelo statulėlė ir Marijampolės apskrities Kultūros nominacija už kūrybinių iniciatyvų plėtojimą, respublikinio menininkų plenero „Kvietkinės aidas“ organizavimą ir globą.

Savivaldybė kol kas dar neturi savo krašto muziejaus, tačiau su krašto istorija, etnografija, kultūra ir kitomis sritimis gan išsamiai supažindina Kalvarijos gimnazijos kraštotyros muziejus (vad. Alvydas Totoris). Išskirtinis yra Vincento ir Irenos Svitojų įsteigtas asmeninis kapelos „Gegužio žiedai“ muziejus, kuriame sukaupta nemažai muzikos instrumentų, etnokultūros vertybių, nuotraukų ir kitų vertingų eksponatų. Vincento Kazimiero Svitojaus kapelai „Gegužio žiedai“ įteikta Angelo statulėlė ir Marijampolės apskrities Kultūros nominacija už Kalvarijos krašto etninio muzikavimo tradicijų išsaugojimą ir puoselėjimą, muziejaus „Gegužio žiedai“ įkūrimą bei muzikavimo 70-mečio istorijos įprasminimą knygoje „Vėl gegužio žiedai“.

 

 

 

          Kalvarijos savivaldybės kultūros centras įgyvendino projektus: „Mykolas Žilinskas – Sūduvos ąžuolas“, „Folkloro festivalis „Šventas Jonai, duok linksmintis“ ir „Sūduvos regiono folkloras“, „Adventas – paruošiamojo laikotarpio dvasia”, „Teatralizuota folkloro misterija „Bėgantis laikas“, „Ir skambėkit mūsų dainos po šalis plačiausias“, Giedokime ir dainuokime kartu“, „Numintas takas tėviškės širdin“, „Kalvarijos krašto etninės kultūros paveldo fiksavimas, tyrimas ir saugojimas“, „Menininkų kūrybinė stovykla „Kvietkinės aidas“, „Kultūrinės informacijos sklaida Sūduvos regione“, „Kalvarijos krašto tremtinių atminimo įamžinimas“, „Brukų folkloro ansamblio kompaktinės plokštelės leidyba“.

            Mėgėjų teatras „Titnagas“ 26 metai puoselėja teatrinio meno tradicijas, kartu su partneriais

rengė ir įgyvendino 11 mėgėjų teatro meno projektų, 2 kūrybines laboratorijas, 9 mėgėjų teatrų festivalius ir kt. Teatralai yra gavę Didžiojo Angelo statulėlę Marijampolės apskrities meno ir kultūros nominaciją už teatrinių tradicijų puoselėjimą Sūduvos regione, „Aukso paukštę“ ir kt.

          Folkloro ansamblis „Diemedis“ gavo Mažojo Angelo statulėlę ir Marijampolės apskrities meno ir kultūros nominaciją už etninės kultūros puoselėjimą Sūduvos regione.

          Brukų kaimo folkloro ansambliui „Bruknyčia“ įteikta Angelo statulėlė ir Marijampolės apskrities Kultūros nominacija už etninės kultūros tradicijų puoselėjimą.

          Liaudiškos muzikos kapela „Giminės“ turi Angelo statulėlę ir Marijampolės apskrities kultūros nominaciją už aktyvią kūrybinę veiklą, dalyvavimą respublikinėse kapelų šventėse.

          Edmantui Rėkui, Kalvarijos tremtinių dainų choro vadovui, kapelos „Gegužio žiedai“ muzikantui, muzikos mokytojui, įteiktas Didysis Angelas ir nominacija už chorinio dainavimo ir liaudies muzikavimo tradicijų puoselėjimą.

2010-2011 m. Kultūros centras kartu su Kalvarijos gimnazija, Balstogės Dambravos (Lenkija) valsčiaus kultūros centru bei jų gimnazijos mokyklų kompleksu įgyvendino projektą „Kultūriniai mainai: Žalgirio mūšio istorija ir dabartis“., aprėpusį edukacinės bazės plėtrą, jaunimo kultūrinių mainų stovyklų organizavimą, XV a. gyvosios istorijos festivalio organizavimą, išvyką į Žalgirio mūšio vietą.

Tautodailininkai – mūsų pasididžiavimas:

1. Antanas Lastauskas Tautodailininkų sąjungos narys nuo 2003 m. Nuo 2002 m. dalyvavo 64  kūrybinėse stovyklose Lietuvoje ir užsienyje. Veda drožybos pamokėles jaunimui. Parodose dalyvauja nuo 2001 m. Rengė personalines parodas. Svarbiausios parodos: Kalvarijos krašto menininkų parodos 2003, 2004, 2005,2009 m., Lietuvos medžio drožėjų darbų paroda-konkursas Liongino Šepkos premijai laimėti 2003, 2004, 2006, 2008 m., Marijampolės apskrities konkursinė tautodailės paroda „Aukso vainikas“ 2006, 2007, 2010 m.(laimėjo regiono parodoje taikomosios dailės srityje pirmą vietą ), Liaudies meno paroda skirta Lietuvos tūkstantmečiui 2009 m. Vilniuje.

 

 

 

 

 

 

2. Saulius Česna Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1990 m. 2010 m. suteiktas tradicinio amatininko vardas. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senųjų kubilininkystės, drožybos ir šaukščiaus amatų puoselėtojas, meistras. Parodose dalyvauja nuo 1990 m. Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ narys. Savo amatą pristatė Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje. Dalyvauja eksperimentinės archeologijos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

 

 

 

          3. Ineta Česnienė – sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senųjų amatų: mezgimo ir pynimo puoselėtoja.

          Nuo 1997 m. Kalvarijoje veikiantis literatų klubas „Rasa“ (vadovė Asta Jankeliūnienė) buria bendraminčius pasidalyti naujo posmo skambesiu, pasidžiaugti išleista nauja knyga. Jau išleistas kolektyvinis almanachas „Rasa“, literato Edmundo Venclovos eilių rinkinys „Sužeistos širdies šauksmas“, knygelė vaikams „Piktas vėjas“. Asta Jankeliūnienė išleido poezijos rinkinius „Žiedai iš praeities“, „Sudegti jausmų ugnyje“, vaikams – „Svečiai iš abėcėlės“ ir nemažai kitų. Minėtinos knygos: Astos Didbarzdytės-Videikienės „Būsiu plaštake“, Eglės Zavistauskaitės „Išdalintas gyvenimas“ ir nemažai kitų. Klubas „Rasa“ rengia kūrybos vakarus, pristato savo knygas. Zita Šiupšinskaitė tapo meilės eilėraščio konkurso laureate; Asta Jankeliūnienė – eilėraščio S. Nėriai konkurso prizininkė – ir dar nemažai prizų bei apdovanojimų, tarp jų ir „Aukso paukštė“ kalvarijiečių gauta.

Plunksnos broliai kartu su Viešąja biblioteka kasmet Kalvarijoje rengia apskrities literatų šventę „Rudens spalvos“, Kalvarijos krašto moksleivių poezijos šventę „Pavasario varpeliai“ ir kt.

 

 

 

Skaitytojus pasiekė literatų E.Venclovos apsakymų knyga „Atpildas“, Raimondos Jurčenkienės poezijos knyga „Būti“, A. Jankeliūnienės eilėraščių rinkinys „Kai širdyje nubunda nerimas“. Šešių literatų eilėraščiai atrinkti ir išspausdinti Sūduvos literatų kūrybos antologijoje.

Nemažai renginių buvo skirta Europos kalbų metams Lietuvoje. Prasmingų ir turiningų renginių organizuota Sangrūdos vidurinė, Kalvarijos gimnazija ir kai kuriose pagrindinėse mokyklose bei laisvalaikio salėse.

          Jau senokai Kalvarijoje susiklostė tradicija Švč. Mergelės Marijos atlaidų dieną po Šv. Mišių nesiskirstyti į namus, o pabendrauti, drauge pasilinksminti. Rengiamos krašto meno ir amatų dienos. Nuo ankstaus ryto kiemelius rengiasi ir puošia ne tik tautodailininkai, bet ir seniūnijos. Į viešumą iš sodybų atgabenti tautodailininko Saulius Lisausko ir Antanas Lastausko medžio drožiniai, kompozicijos, tapybos darbai. Tapybos darbus taip pat eksponavo dailininkas Vitas Kalinauskas, Kalvarijos gimnazijos dailės mokytojas.

 

Rimtis ir viešoji tvarka

Būtina įvertinti ir teisėsaugos bei teisėtvarkos būklę savivaldybėje. Palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo nusikalstamų veikų, įvykdytų neblaivių asmenų. Įtakos galėjo turėti atliktas prevencinis darbas su suaugusiaisiais ir nepilnamečiais, įstatymu ribojama prekyba alkoholiniu. Nusikalstamumas viešosiose vietose, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo, kai dalis budėtojų išėjo patruliuoti viešose vietose. Didžiausia dalis nusikalstamų veikų buvo vagystės, nors bendrame nusikalstamų veikų skaičiuje vagystės turi tendenciją mažėti. Vogti skatina nepakankamas gyventojų rūpinimasis turto apsauga. Daugėja atvejų, kai turtas pasisavinamas sukčiavimo būdu. Avaringumas savivaldybės keliuose sumažėjo, tačiau padaugėjo sužeistųjų ir žuvusiųjų. Didesnė eismo nelaimių dalis užregistruota dėl neblaivių vairuotojų kaltės.

 

                                                 Baigiamieji  akordai

2004-ųjų pavasarį Kalvarija kartu su visa šalimi žengė į Europą – Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Tų metų pavasarį prie tarptautinės magistralės „Via Baltica“ miškininkų vadovaujamas krašto aktyvas ir administracijos darbuotojai pasodino „Europos mišką 2004“, kuris jau gerokai pasistiebęs nuo žemės ir traukia keliautojų dėmesį.

Vertinti savivaldą reikėtų teigiamai. Ko mes netektume, jei atimtų iš mūsų savivaldą? Labai daug... Pirmiausia, išaugo mūsų krašto moralinis autoritetas, sukurtas gana geras Kalvarijos miesto įvaizdis. Svarbiausia, kai visuomenei, kaip ir kiekvienam žmogui, paliekama pasirinkimo laisvė, galimybė apsispręsti. Ji visada geriau juntama nei griežto diktato iš toliau sąlygomis. Visada jaučiame atsakomybę už savo sprendimus. Neabejoju, kad savivaldos kūrimas ir stiprinimas yra gerovės kūrimo būdas. Juk mes mokomės ir dirbame! Pirmiausia mes turime įsisąmoninti, kad jau pradedame dirbti ir gyventi pagal parengtą ir patvirtintą savivaldybės strateginės plėtros planą. Jis yra mūsų bendros veiklos juridinis pamatas. Juk prabėgę metai atskleidė problemas ir trūkumus. Perspektyvai išskirčiau veiklos prioritetą – visų rūšių atvykstamojo turizmo plėtrą ir infrastruktūros kūrimą.

 

 

 

Prabėgę savivaldos šimtmečiai yra tik startas naujiems darbams ir planams įgyvendinti. Yra bėdų ir problemų, bet tik bendros pastangos gali padėti jas įveikti. Malonu, kad gyventojai noriai dalyvauja renginiuose, meno mėgėjų kolektyvuose. Ši diena turėtų būti atskaitos taškas naujiems planams, projektams ir programoms įgyvendinti, Kalvarijos kraštui garsinti, kad, susirinkę minėti brandesnių savivaldos sukakčių, galėtume džiaugtis gražėjančia ir klestinčia savivaldybe.

 

 

Juozas Benecijus Ignatavičius

 

Gintaro Bujausko, Astos Jankeliūnienės, Gintaro Kandroto,

Raimundo Maruškevičiaus ir Rimanto Šlinkšio nuotraukos

 
Paskutinis atnaujinimas: 2012-02-06 12:50:05